sekmadienis, kovo 22, 2009

Mano atradimai...



Vaikystėje mano vasaros bėgo kaime... Tarp gamtos ir jos teikiamų džiaugsmų... O kaimynystėje gyveno močiutė, kuri labai mėgo rankdarbius... Tada pirmą kartą pamačiau kaip audžiama didelėmis staklėmis, kaip mikliai vąšelis rankose kuria nuostabias servetėles ir kaip siuvinėjama... Bežiūrėdama į senolę įsimaniau ir aš pabandyti... Taip atsirado mano pirmas bandymas siuvinėti kryželiu... Toks negrabus, bet mielas...
Siuvinėta ant rankšluostinio audinio su "Irisas" nėrimo siūlais... :) Juokinga dabar, kai tiek visokių priemonių galima nusipirkti, o tada tai buvo vieninteliai dalykai, kuriuos sugebėjau gauti. Schemų jokių neturėjau - iš senolės paėmiau jos jaunystėje siuvinėtą paveikslą ir žiūrėdama į jį siuvinėjau... Nežinau kodėl, bet tai tada buvo vienintelis mano darbas... Adatą padėjau į šalį...

1 komentaras:

  1. Nesistebiu, kad pasiuvinėjus nėrimo siūlais ir kopijuojant jau išsiuvinėtą darbą dingo noras toliau siuvinėti. Žaviuosi kantrybe Būtų smalsu sužinoti, kiek metų tuo metu buvo?

    AtsakytiPanaikinti